Nuo pat savo atsiradimo kino turi ilgą ir įvairią istoriją, o režisieriai yra vieni svarbiausių jos veikėjų. Pasaulio kino istorija yra suskirstyta į skirtingus laikotarpius ir kokybinius etapus, tarp kurių ypač išsiskiria aukso amžius. Šiame straipsnyje kalbėsime apie aukso amžių ir svarbiausius jo metu dirbusius režisierius.
Aukso amžius – tai oro tarpukario laikotarpis, kuris prasidėjo 1920-aisiais ir baigėsi 1960-aisiais metais. Šio laikotarpio kino garsusis režisieriai sukūrė daugybę nepamirštamų filmų, kurie ir šiandien yra laikomi klasika. Pagrindinis aukso amžiaus požymis – intensyvus kūrybinis aktyvumas, eksperimentavimas su vaizdo ir garso technologijomis, žmogiškųjų santykių, moralės ir visuomenės problemomis.
Vienas svarbiausių aukso amžiaus režisierių yra Frankas Capra. Jo filmas "Geltonasis lietus" (angl. "It's a Wonderful Life") laikomas vienu geriausių visų laikų filosofinių kūrinių ir yra tapęs kalėdiniu klasiku. Capra nuolatos susiklostydavo istorijas apie žmones iš mažų miestelių, kurie kovojant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis pasiekia tikslą ir tapo herojais.
Dar vienas aukso amžiaus režisierius yra Alredo Hitchcockas, kuris sukūrė daugybę įspūdingų filmų, tarp jų "Nuo gero pagaliau atsikratėme Kate" (angl. "The Man Who Knew Too Much"), "Paukščiai" (angl. "The Birds"), "Nacijoje nėra moterų" (angl. "Noëlle Everywhere"), "Psycho" (angl. "Psycho"), kuris tapo netikėtu kino klasiku. Jo filmai pasižymėjo ne tik puikia intriga, bet ir stulbinančiu plotu, bei ypatinga atmosfera.
Vienas iš pirmųjų ir reikšmingiausių filmų režisierių buvo Charlie Chaplinas, kuris tapo kino pionieriumi ir pasiektas pavyzdinę sėkmę visame pasaulyje. Jo režisuojami filmai, tarp jų "Modern Times", "The Kid", "City Lights", tapo klasikiniais visų laikų įvykiais, kuriuose pasakojama apie menkavesčius monsieur‘ iš gatvės ir socialinę padėtį.
Kita vertus, Federico Fellini buvo italių kino režisierius ir scenaristas, kuris kartu su Antonioni, Rossellini ir Visconti laimėjo aukščiausią pripažinimą Kino srityje. Jo scenarijai ir filmai, tarp jų "La Dolce Vita", "Amacord" ir "Rimų karnavalas", pasižymėjo didžiuliu eksperimentavimu ir iš dalies remiantis savo tikro gyvenimo patirtimi.
Visi šie režisieriai – tik kelios iš tūkstančių aukso amžiaus kino kūrinių kūrėjų, kurie paliko savo įnašą kino pramonėje ir iki šiol yra laikomi kintančio kino baltaisiais žirgais, nes juos viso labo remia nauji, jaunesni kino kūrėjai. Vis dėlto, jų darbai iki šiol yra įkvėpimo šaltinis ir bus geidžiami Kino meistrų ir ne tik jų, kol bus kino industrijos.